Klausos netekusiems pacientams Lietuvoje užtikrinama aukščiausio lygio pagalba.
Kochlearinių implantų prieinamumas mūsų šalyje yra kur kas geresnis, nei kitose valstybėse,
nes jų skyrimo sąlygos – vienos palankiausių pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta
apžvalga.
„Lietuvos pacientams kur kas paprasčiau gauti kompensuojamąjį kochlearinį implantą, nei kitų
pasaulio šalių klausos pažeidimus turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojams
audiometrijos tyrimu nustatytas klausos slenkstis turi siekti 55 dB, o Austrijos, Belgijos, Japonijos,
Ispanijos, JAV ir daugelio kitų valstybių pacientams – ne mažiau nei 70 dB. Be to, daugelis šalių turi
implantavimo amžiaus apribojimus, taiko papildomus pagalbinio kalbos suvokimo bei garso
intensyvumo lygio nustatymo kriterijus. Lietuvoje šie kriterijai apskritai nėra taikomi. Taigi
atsiduriame tarp tokių pažangių ir stiprių valstybių kaip Australija, Vokietija, Italija“, – pastebi
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų
vaistų skyriaus patarėjas Gediminas Toleikis.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 100 proc. kompensuojami trijų tipų klausos
implantai: kochleariniai implantai, BAHA įsriegiamieji kauliniai implantai, vidurinės ausies klausos
sistemos ir atsarginiai šių priemonių procesoriai. Brangiausi šiuo metu kompensuojami klausos
implantai yra pirmojo tipo kochleariniai implantai, skiriami vaikams. Jų vieneto bazinė kaina siekia
beveik 25,5 tūkst. eurų.
Pernai VLK kompensavo net 100 klausos implantų ir procesorių 87 pacientams, iš kurių daugiau nei
pusė buvo vaikai. Tam prireikė 1,4 mln. eurų iš PSDF. Pastaruosius ketverius metus išlaidos šiai
sričiai tolygiai didėja. Palyginus su 2019-aisiais, jos išaugo 11 proc.
Kochleariniai implantai skiriami žmonėms, kurių klausa yra stipriai pažeista, o įprastos klausos
gerinimo priemonės, tokios kaip klausos aparatai, yra neveiksmingos.
Svarbu žinoti, kad paciento sveikatą, klausos būklę bei implantavimo operacijos būtinumą pirmiausia
įvertina gydytojai specialistai, atliekantys tokias implantacijas – Vilniaus universiteto ligoninės
Santaros klinikų arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų
konsiliumas. Siuntimą konsultuotis šiose gydymo įstaigose pacientui išduoda jo šeimos gydytojas
arba gydytojas otorinolaringologas. Jei gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad paciento sveikatos
būklė atitinka nustatytus kriterijus, dėl klausos implanto įsigijimo išlaidų kompensavimo į VLK
kreipiasi pati gydymo įstaiga.
VLK primena, kad visų rūšių klausos implantų bazinės kainos PSDF lėšomis pacientui
kompensuojamos kiekvienai ausiai vieną kartą, o atsarginio procesoriaus įsigijimo išlaidos
kompensuojamos ne dažniau kaip kas 5 metus. Pacientams dėl medicininių priežasčių pašalinus
klausos implantą, gali būti kompensuojamas kitai ausiai skirtas klausos implantas. Iš viso žmogui gali
būti skiriami ne daugiau kaip du klausos implantai.
Kochlearinių implantų prieinamumas mūsų šalyje yra kur kas geresnis, nei kitose valstybėse,
nes jų skyrimo sąlygos – vienos palankiausių pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta
apžvalga.
„Lietuvos pacientams kur kas paprasčiau gauti kompensuojamąjį kochlearinį implantą, nei kitų
pasaulio šalių klausos pažeidimus turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojams
audiometrijos tyrimu nustatytas klausos slenkstis turi siekti 55 dB, o Austrijos, Belgijos, Japonijos,
Ispanijos, JAV ir daugelio kitų valstybių pacientams – ne mažiau nei 70 dB. Be to, daugelis šalių turi
implantavimo amžiaus apribojimus, taiko papildomus pagalbinio kalbos suvokimo bei garso
intensyvumo lygio nustatymo kriterijus. Lietuvoje šie kriterijai apskritai nėra taikomi. Taigi
atsiduriame tarp tokių pažangių ir stiprių valstybių kaip Australija, Vokietija, Italija“, – pastebi
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų
vaistų skyriaus patarėjas Gediminas Toleikis.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 100 proc. kompensuojami trijų tipų klausos
implantai: kochleariniai implantai, BAHA įsriegiamieji kauliniai implantai, vidurinės ausies klausos
sistemos ir atsarginiai šių priemonių procesoriai. Brangiausi šiuo metu kompensuojami klausos
implantai yra pirmojo tipo kochleariniai implantai, skiriami vaikams. Jų vieneto bazinė kaina siekia
beveik 25,5 tūkst. eurų.
Pernai VLK kompensavo net 100 klausos implantų ir procesorių 87 pacientams, iš kurių daugiau nei
pusė buvo vaikai. Tam prireikė 1,4 mln. eurų iš PSDF. Pastaruosius ketverius metus išlaidos šiai
sričiai tolygiai didėja. Palyginus su 2019-aisiais, jos išaugo 11 proc.
Kochleariniai implantai skiriami žmonėms, kurių klausa yra stipriai pažeista, o įprastos klausos
gerinimo priemonės, tokios kaip klausos aparatai, yra neveiksmingos.
Svarbu žinoti, kad paciento sveikatą, klausos būklę bei implantavimo operacijos būtinumą pirmiausia
įvertina gydytojai specialistai, atliekantys tokias implantacijas – Vilniaus universiteto ligoninės
Santaros klinikų arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų
konsiliumas. Siuntimą konsultuotis šiose gydymo įstaigose pacientui išduoda jo šeimos gydytojas
arba gydytojas otorinolaringologas. Jei gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad paciento sveikatos
būklė atitinka nustatytus kriterijus, dėl klausos implanto įsigijimo išlaidų kompensavimo į VLK
kreipiasi pati gydymo įstaiga.
VLK primena, kad visų rūšių klausos implantų bazinės kainos PSDF lėšomis pacientui
kompensuojamos kiekvienai ausiai vieną kartą, o atsarginio procesoriaus įsigijimo išlaidos
kompensuojamos ne dažniau kaip kas 5 metus. Pacientams dėl medicininių priežasčių pašalinus
klausos implantą, gali būti kompensuojamas kitai ausiai skirtas klausos implantas. Iš viso žmogui gali
būti skiriami ne daugiau kaip du klausos implantai.