Lapkričio 14 – Pasaulinė diabeto diena

Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti.
Pasaulinės diabeto dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją ir ligos kontrolę, įskaitant mokymą ir informaciją įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis.
Kas yra diabetas? Diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Kokie yra diabeto požymiai: dažnas šlapinimasis; besaikis troškulys; didėjantis alkis; svorio mažėjimas; nuovargis; negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį; suprastėjusi rega; vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu); plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas; neryškus matymas; dažnos infekcijos; blogai gyjančios žaizdos. Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.
Ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu ar esant tik pirmiesiems jo požymiams, labai svarbu paaiškinti, kad 99% šios klastingos ligos gydymo sėkmės priklauso tik nuo paties ligonio, tai yra jo mitybos. Todėl svarbu:
• Valgyti ne rečiau kaip kas 3-4 val., tai yra 4-6 kartus per dieną;
• Stengtis išlaikyti kuo pastovesnį cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje – tai yra nevalgyti ,,šlamšto“, rinktis mažesnio ar mažo glikeminio krūvio produktus, tokius kaip viso grūdo košės ar duona, dauguma daržovių. Kalbant apie vaisius, reikia pasakyti, kad bananai ir vynuogės yra labai didelio glikeminio krūvio, kriaušės ir arbūzai – mažesnio, o uogos (gervuogės, mėlynės, avietės, braškės) – mažiausio. Jei labai norite banano, rinkitės apyžalį, ne visai prinokusį – toks bus mažesnio glikeminio krūvio. Įdomu tai, kad glikeminis krūvis priklauso ne tik nuo pradinio produkto savybių, bet ir nuo pagaminimo būdo: nepervirti makaronai yra mažesnio glikeminio krūvio nei iš tų pačių miltų iškepta duona;
• Neskubėti valgyti, labai gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį prieš nuryjant (30-60-90 kartų), nes burnoje yra labai daug angliavandenius virškinančių fermentų, kurie palengvina virškinimo sistemos darbą ir net gali sunaikinti su maistu patekusį užkratą čia pat – burnoje. Greit valgant suvalgoma per daug maisto dar ir todėl, kad sotumo jausmas ateina vėliau, tai yra tuomet, kai jau būnam persivalgę.
• Gerti pakankamai (bet ne per daug) vandens, geriausia – prieš didesnius valgymus (jei nevalgoma sriuba), nes tai leidžia sumažinti suvartojamo maisto kiekį ir numesti nereikalingo svorio. Tai ypač aktualu nutukusiems ar antsvorį turintiems žmonėms, kurių dauguma, laikui bėgant, ir suserga antro tipo cukriniu diabetu.
Visa kita – labai individualu. Nors šie bendrieji patarimai yra vertingi, jie pilnai nepakeis gydytojo konsultacijos. Maisto kiekis turi būti suderintas su cukriniui diabetui gydyti skiriamų vaistų dozėmis ir fiziniu krūviu. Tai ypač svarbu, norint išlaikyti kuo stabilesnį konkrečiam žmogui naudingiausią cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje.