Nuotolinė prekyba receptiniais vaistais: ne visi žino, kuo naudinga ir kaip pasinaudoti

Dar visai neseniai Lietuvoje receptinius vaistus buvo galima įsigyti tik nuvykus į vaistinę,
tačiau dabar gyventojai turi ir kitą galimybę – juos pirkti nuotoliu. Nuo 2022-ųjų vasaros
atsiradusi alternatyva sparčiai populiarėja, nes pacientams leidžia išvengti eilių,
lengviau palyginti kainas ir įsigyti reikiamų receptinių vaistų neišeinant iš namų.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos departamento Farmacinės
veiklos skyriaus patarėja Kristina Povilaitienė pastebi, kad toks vaistų įsigijimo būdas
tampa svarbia sveikatos priežiūros sistemos dalimi, gerinančia jų prieinamumą
pacientams.

Vaistus nuotoliniu būdu gali pirkti tik tie pacientai, kurie turi galiojantį elektroninį receptą vaistui.
Ar pacientas jį turi, gali pasitikrinti E. sveikatos sistemoje, prisijungęs per Elektroninius valdžios
vartus.
„Pasirinkęs norimus įsigyti vaistus E. sveikatoje, pacientas nukreipiamas į pasirinktos vaistinės
interneto svetainę, kurioje turi užbaigti vaistų užsakymą. Vaistinė patvirtina užsakymą tik
tuomet, kai pacientui suteikiama farmacinė paslauga, pavyzdžiui, paskambina farmacijos
specialistas ir nuotoliniu būdu pakonsultuoja pacientą apie pasirinktą vaistą“, – pasakoja K.
Povilaitienė.

 Laiko taupymas – tokiu būdu išvengiama kelionių į vaistinę, nes užsakymą galima
pateikti tiesiai iš namų ar darbo vietos, o vaistai yra pristatomi nurodytu adresu.
 Privatumas yra ypač aktualus mažesniuose miestuose, kur daugelis žmonių vieni kitus
pažįsta, todėl tam tikrų vaistų įsigijimas fizinėje vaistinėje gali kelti nepatogumų.
Pirkdamas vaistus nuotoliniu būdu, žmogus gali geriau užtikrinti savo privatumą.
 Lengviau palyginti kainas – E. sveikatos portale pacientas greitai ir paprastai gali
patikrinti skirtingų vaistinių teikiamas kainas bei išsirinkti geriausią variantą.
Vienas svarbiausių nuotolinės prekybos receptiniais vaistais privalumų – galimybė užsakyti
vaistus ne tik sau, bet ir artimiesiems. „Tai ypač patogu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems,
kurie gyvena atokiose vietovėse, kur vaistinių pasirinkimas ribotas, taip pat asmenims,
turintiems judėjimo negalią, – sako ministerijos atstovė. – Pavyzdžiui, vaistus močiutei galiu
užsakyti būdama bet kuriame Lietuvos mieste ar net užsienyje, o močiutė vaistus gaus tiesiai į
namus. Taip pat man paskirtus vaistus galiu užsisakyti būdama sodyboje vasarą ir jie bus
pristatyti į mano pageidaujamą vietą. Svarbu pažymėti, kad žmogui turi būti suteiktas įgaliojimas
E. sveikatoje, tačiau įgaliotasis asmuo nebūtinai turi būti paciento artimasis. Svarbiausia, kad

juo pasitikėtumėte ir jis pats turėtų prieigą prie E. sveikatos sistemos bei patvirtintų suteiktą
įgaliojimą.“

Vaistus užsisakius nuotoliniu būdu, užsakymą galima atsiimti vaistinėje arba nurodyti
pageidaujamą pristatymo vietą.
„Mieste užsakyti vaistai ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės pacientui turi
būti pristatytos per 2 darbo dienas, o miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas nuo
nuotolinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Jei pristatymo terminas sutampa su poilsio
ar švenčių diena, galutine pristatymo diena laikoma artimiausia darbo diena, todėl labai svarbu
yra laiku suplanuoti vaistų užsakymą“, – sako K. Povilaitienė.

Pasak SAM atstovės, Lietuvoje nuotoliu galima įsigyti tiek nereceptinius, tiek receptinius
vaistus, jei pastariesiems yra išrašytas elektroninis receptas. Tačiau yra tam tikrų išimčių.
„Nuotoliniu būdu negalima įsigyti narkotinių ir psichotropinių preparatų, taip pat vardinių vaistų,
išskyrus kompensuojamuosius, bei vaistinėse pagal individualų receptą konkrečiam pacientui
gaminamų, vadinamųjų ekstemporaliųjų vaistų. Be to, kai kuriems vaistams reikia specialių
laikymo sąlygų, pavyzdžiui, tam tikros temperatūros, todėl vaistinės gali neturėti galimybių jų
pristatyti į namus“, – sako K. Povilaitienė.
Nors nuotolinė prekyba vaistais populiarėja, vis dar kyla iššūkių – ne visos vaistinės pateikia
pakankamai platų asortimentą, todėl pacientams ne visada pavyksta įsigyti visų reikiamų vaistų
vienoje vaistinėje. Jei reikalingo vaisto nėra arba jo kiekis nepakankamas, siūloma vykti į fizinę
vaistinę.

Visas nuotolinis receptinių vaistų pasirinkimas vyksta per E. sveikatos sistemą, kurioje
elektroniniai receptai yra susieti su paciento duomenimis, todėl neįmanoma įsigyti šių vaistų
nelegaliai ar be recepto.
„Jei žmogus ne vaistinių interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose mato pasiūlymų įsigyti
vaistų, yra didelė tikimybė, kad tai – nelegali prekyba. Taip pat tokiu būdu gali būti prekiaujama
ne vaistais, o neaiškios kilmės produktais. Labai svarbu žinoti, jog visos oficialiai nuotoliniu
būdu siūlančios vaistus parduoti vaistinės privalo turėti specialų patvirtinimo ženkliuką, kuris
yra bendras visoje Europos Sąjungoje“, – sako K. Povilaitienė.
Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios pažymėtos specialiu
logotipu. Tačiau svarbu, kad logotipas būtų aktyvus – paspaudus jį turi atsirasti sąrašas
vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu. Lietuvos atveju šią informaciją galima rasti
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje.
Čia rasite vaistinių sąrašą, kuriame išvardintos vaistinės, siūlančios vaistus įsigyti nuotoliniu
būdu. Jei vaistinės šiame sąraše nėra, nenaudokite tos interneto svetainės vaistams įsigyti.

Pasak SAM atstovės, šis logotipas yra privalomas visoms legalioms vaistinėms,
prekiaujančioms vaistais nuotoliniu būdu visose Europos Sąjungos šalyse.
„Dabar, kai internete yra tiek daug skirtingų svetainių, žmonės gali atsitiktinai patekti į abejotinas
platformas, kuriose nėra patikimos informacijos. Todėl būtina būti budriems ir kritiškai vertinti
perskaitytą informaciją. Taip pat vaistų negalima pirkti nelegaliose vietose, pavyzdžiui, turguje,
iš gyventojų ar kitur.
Pirkdami vaistus neteisėtose pardavimo vietose rizikuojate įsigyti ir vartoti neaiškios kilmės
produktus, kurie pristatomi kaip vaistai arba įsigyti padirbtų – falsifikuotų vaistų. Tokių produktų
vartojimas yra nesaugus, nes nežinoma jų sudėtis, saugumas, veiksmingumas, galimos
nepageidaujamos reakcijos, tinkamumo vartoti laikas ar transportavimo sąlygos. Juose gali būti
kenksmingų priemaišų arba visai nebūti veikliosios medžiagos. Be to, tokių preparatų
ženklinimas ir pakuotės lapelis gali būti klaidinantys“, – perspėja K. Povilaitienė.
Šis straipsnis yra Valstybinės ligonių kasos vykdomos informacinės farmacinio raštingumo
kampanijos „Vaistai nekalba“ dalis.