Žmogaus papilomos virusas yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija.
Ekspertai pabrėžia, kad vakcina nuo jos yra veiksminga prevencinė priemonė, galinti
padėti išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kitų sunkių ligų. Tačiau nors
vakcinacija nemokama ir visiems prieinama, Lietuva vis dar susiduria su iššūkiais –
visuomenės informuotumu, mitais ir nepakankamu skiepijimosi mastu. Kaip šiuos
iššūkius įveikti ir kodėl būtina išnaudoti vakcinacijos galimybes?
Koja kojon su pažengusiomis šalimis
Jau seniai moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra gimdos
kaklelio vėžio sukėlėjas. Pasaulyje kasmet užregistruojama apie 570 000 naujų šios
onkologinės ligos atvejų, o daugiau nei 300 000 moterų per metus nuo jos miršta. Tai apmaudi
situacija, nes net 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti laiku pasiskiepijus ir
dalyvaujant nemokamoje prevencijos programoje.
Lietuva 11 metų mergaitėms skirtą ŽPV vakcinacijos programą, kompensuojamą iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, pradėjo vykdyti 2016 metais. Nuo 2023-iųjų nemokama
ŽPV vakcina skiepijami ir 11 metų sulaukę berniukai.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praeitais metais bent viena ŽPV vakcinos doze buvo
paskiepyta per 16 tūkst. 11–12 metų mergaičių ir arti 15 tūkst. berniukų.
Kaip teigia Ąžuolo šeimos klinikos šeimos gydytoja Toma Kundrotė, klaidinga manyti, kad nuo
ŽPV reikia apsaugoti tik moteris. „Randama vis daugiau įrodymų, kad vyrams ŽPV sukelia
varpos vėžį. Taip pat ši infekcija gali lemti kitas onkologines ligas – pavyzdžiui, burnos, gerklės,
išangės vėžį.“
Pasak gydytojos, Europos Komisija yra patvirtinusi Kovos su vėžiu planą, kuriame
rekomenduojama Europos Sąjungos šalims išvengti sergamumo vėžiu, susijusio su ŽPV.
Nustatyta, kad, paskiepijus 90 proc. populiacijos (skaičiuojant abi lytis), gimdos kaklelio vėžio
ir kitų su ŽPV siejamų onkologinių ligų gali visai nelikti.
„Prieš dvejus metus pagaliau prisivijome sveikatos srityje pažengusias šalis – abi lytis
skiepijame šiuo metu pasaulyje geriausia, plačiausią apsaugą turinčia ŽPV vakcina ir
kliaujamės pasaulinio lygio rekomendacijomis. Eidami šia kryptimi, netolimoje ateityje galime
tikėtis ryškaus gimdos kaklelio vėžio ir kitų su ŽPV susijusių ligų ir mirčių nuo jų sumažėjimo“,
– optimistiškai nuteikia T. Kundrotė.
Skiepijimo nauda ir iššūkiai
Vis dėlto kol kas, gydytojos nuomone, situacija nėra gera – Europoje esame 4 vietoje pagal
didžiausią sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. „Liūdniausia, kad ši liga dažniausiai
diagnozuojama jaunoms moterims, turinčioms mažamečių vaikų. Apie pusė jų miršta, mažyliai
lieka augti be mamų. Tai yra labai skaudu, nes pasiskiepijus laiku šios ligos galima būtų visiškai
išvengti“, – pabrėžia gydytoja.
didžiausią sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. „Liūdniausia, kad ši liga dažniausiai
diagnozuojama jaunoms moterims, turinčioms mažamečių vaikų. Apie pusė jų miršta, mažyliai
lieka augti be mamų. Tai yra labai skaudu, nes pasiskiepijus laiku šios ligos galima būtų visiškai
išvengti“, – pabrėžia gydytoja.
Pasak T. Kundrotės, pasaulyje vykdomi moksliniai stebėjimai ir atliekami tyrimai rodo, kad laiku
nuo ŽPV paskiepytas žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą, o skiepų veiksmingumas yra
šimtaprocentinis. „Jau 10 metų stebimos merginos, kurios, būdamos 16–26 metų, paskiepytos
devynvalente ŽPV vakcina. Per tą dešimtmetį nė viena nesusirgo nei didelio laipsnio gimdos
kaklelio displazija, nei gimdos kaklelio vėžiu“, – pasakoja gydytoja.
Nors Lietuvoje skiepijimo nuo ŽPV programa yra įgyvendinama visapusiškai, vis dar
susiduriama su tam tikrais iššūkiais. Vieni dažniausių – nepakankamos tėvų žinios ir mitai apie
vakcinas. „Džiugu, kad vis daugiau tėvų pasinaudoja galimybe apsaugoti savo vaikus nuo šio
pavojingo viruso. Tačiau vis dar nemažai suaugusiųjų abejoja skiepų nauda, tiki mitais,
pavyzdžiui, kad vakcina nuo ŽPV mažina vaisingumą, ankstina seksualinės patirties pradžią ir
pan. Taip tikrai nėra – ne vienas mokslinis tyrimas yra paneigęs šiuos mitus“, – pasakoja T.
Kundrotė ir priduria, kad, kilus klausimų dėl skiepų, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją: jis
suteiks mokslu grįstos informacijos apie vakcinas, jų saugumą, veiksmingumą ir galimą
šalutinį poveikį.
Veiksmingiausia – vaikystėje
Lietuvoje vaikai skiepijami devynvalente vakcina – tai reiškia, kad ji suteikia apsaugą nuo
devynių skirtingų ŽPV tipų, kurie dažniausiai sukelia vėžį ir kitas sunkias ligas. „Šia vakcina
galima skiepyti 9 metų vaikus, tačiau valstybės kompensuojama – nuo 11 metų. Kodėl
skiepijami vaikai? Todėl, kad jaunesnė amžiaus grupė gauna geriausią imuninį atsaką – t. y.
užtenka 2 vakcinos dozių ilgalaikiam imunitetui susiformuoti, be to, maksimalus veiksmingumas
pasiekiamas, kai paskiepijamas dar lytinių santykių neturėjęs žmogus, – aiškina T. Kundrotė. –
Skiepijant vyresnius nei 15 metų žmones, jau rekomenduojamos 3 vakcinos dozės. Ir nereikėtų
galvoti, kad, peržengus pilnametystės slenkstį, skiepytis nebeverta – apskaičiuota, kad,
pasiskiepijus iki 45 metų, taip pat gaunama gana didelė apsauga nuo ŽPV.“
Pasak gydytojos, ši vakcina ne tik saugo nuo gimdos kaklelio bei kai kurių kitų rūšių vėžio, bet
ir mažina neigiamas ekonomines pasekmes, susijusias su gydymo išlaidomis ir prarasta darbo
jėga dėl ligos. „Skiepai nuo ŽPV yra investicija į ateitį be gimdos kaklelio vėžio“, – pabrėžia T.
Kundrotė
