Tuliaremija
Yra ūmi zoonozė. Šia liga užsikrečia tiek gyvūnai, tiek ir žmonės. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.), o per ją ir sveikus gyvūnus. Bakterijas platina iksodinės erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Sergantis žmogus aplinkiniams yra nepavojingas.
Ligos sukėlėjai ir jo savybės
Tuliaremiją sukelia bakterija Francisella tularensis. Tuliaremijos bakterijos yra smulkios gramneigiamos lazdelės arba kokai, turinčios O- ir Vi- antigenus. Sukėlėjai būna dviejų tipų: A ir B. Tipas A yra labiau virulentiškas, pavojingesnis žmogui. B tipas paprastai sukelia lengvą opinę infekciją ir pasitaiko vandeningoje aplinkoje visame Šiaurės pusrutulyje, įskaitant Šiaurės Ameriką, Europą ir Aziją.
Be šeimininko sukėlėjas ilgai išlieka gyvas: 4 °C temperatūroje jis išlieka gyvybingu 1 mėnesį, ant šieno esant žemesnei nei 0 °C temperatūrai – iki 6 mėnesių, esant temperatūrai 20–30 °C – iki 20 dienų, gyvūnų nugaišusių nuo tuliaremijos kailyje, esant 8–12 °C temperatūrai – ilgiau nei 1 mėnesį. Tuliaremijos bakterija yra neatspari aukštai temperatūrai ir dezinfekcinėms medžiagoms.
Kaip užsikrečiama tuliaremija?
Žmogus tuliaremija užsikrečia:
- Sąlyčio (kontaktiniu) būdu su gyvūnais ir jų ekskrementais (medžiodamas, lupdamas kailį, dorodamas mėsą) arba per užkrėstą aplinką (šieną, grūdus, vandenį);
- Per užterštą maistą ir vandenį;
- Per orą, įkvėpdamas dulkių (nuo užteršto dirvožemio, grūdų ar šieno);
- Per nariuotakojų: erkių, kraują siurbiančius dvisparnių vabzdžių (musės, uodai) įkandimus, t.y. transmisiniu būdu.
Didžiausią riziką užsikrėsti turi tam tikrų profesijų asmenys (medžiotojai, žemės ūkio darbuotojai, žvejai, laboratorijų darbuotojai), kaimo gyventojai. Persirgus šia liga imunitetas išlieka visam gyvenimui.
Ligos požymiai
Inkubacinis periodas vidutiniškai tęsiasi 3–7 dienas, bet gali trukti ir iki 2–3 savaičių. Susirgimas prasideda nuo intoksikacijos, temperatūros padidėjimo iki 38–40° C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas, įvairūs bėrimai. Liga pasireiškia bradikardija, kraujo spaudimo sumažėjimu. Po kelių dienų nuo susirgimo pradžios padidėja kepenys ir blužnis.
Profilaktika
- Tinkamai prižiūrėti aplinką, naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija);
- Naudoti nariuotakojus atbaidančias priemones (repelentus);
- Vengti erkių bei kitų nariuotakojų įgėlimų, gamtoje dėvėti apsauginius drabužius;
- Dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir laikytis asmens higienos reikalavimų;
- Lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną mūvėti gumines pirštines;
- Naudoti asmenines apsaugos priemones (kaukės, chalatai, pirštinės ir kt.) laboratorijose dirbant su Francisella. tularensis kultūromis;
- Vartoti saugų geriamąjį vandenį;
- Gyvūnų ir jų skerdenos tarptautinio gabenimo kontrolė.